Laukinė

Sakęs netiesą permeti savas svajas juodvarniui pirmapradžiui ištiesėti.

Jauna graži moteris aptikusi senų nepažįstamų žmonių raganauja

– degina juodas žvakes,

varažina tau ir sau …

Kaip sidabrinė moneta išsipiešusi savyje 1000 metų savam grožiui įprasminti –

virstu skirtingais gyvūnais kasdien – pamiške, jūros gelmėmis, visa kas juoda …

Pasimirštu dabartyje,

bauginančiais sapnais regiu praeitį, keliauju į begalinę laukymę vėlių dieną

motiną ateičiai prikelti

tave įkalbėti.

 

Reklama

Šėtono korta

Įsivijau į savo saulėje nublukusį juodą Kimono,

porėtus skruostus išsitepiau Geišos skaistalais,

užsirišau akis plonu vilnoniu siūlu,

lengvu šaržu pripildžiau mane supančias sienas.

Beprotis sienoje sutriko,

Aš vėl nusižvengiau.

Šunsnukis sienoje gieda vis įtaigesnes serenadas,

Aš pykstu, nes bet kada galiu pranykti.

Šiandiena dėliojau taro dėlionę be mago – iškrito šėtonas.

Kanarėlė  dūsta savo jūros dumbliuose, aš džiaugiuosi.

Virš suskilusio veidrodžio kabantys puantai prairo.

Dina tapo ne be užuodžiama.

Aš keičiu savą spalvą.

Tai taip Brigitiška…

Knygynas

Jauna graži moteris kasdien vaikštanti į knygyną

knygas skaito kitaip –

bestselerio knygos viršelį perbraukia godžiais pirštų galiukais,

juos persismelkusius viršelio natomis uodžia,

krintantys taro kortų trys kardai susmigę į širdį

ją palieka neabejinga puslapių aromatui

visuomet tokiam pačiam ir tokiam skirtingam.

Moteris elnė

Kai ji liūdi, pamiršta savą grožį, tad liūdesys toks baisus…

Kai ji liūdi, pamiršta savus delno vingius, tad liūdesys toks beprasmis…

Kai ji liūdi, kyla vėtra, rudeniniai klevo lapai maišosi su žeme, laiku ir paskutiniais saulės spinduliais.

Vieta, kai ji pažįsta ir išgyvena savas paslaptis atsiduoda rudos spalvos atspalviais, pamiške, skalikų gauja ir moterimi – medžiotoja ištesėjusia sau ir tau savus pažadus.

Jazmininis sapnas

Balti laiškai baltam riteriui ant balto žirgo…

dangiškas sadolitas,

avietinis kvarcas

ir pieniškas mangano kalcitas

naktimis gulintys po raganos pagalve jaunai gražiai moteriai tik ką pabudusiai baltame, baltais jazminų žiedais kvepiančiame miegamajame pranašauja kelionę

baltos pienės pūko lengvumo,

balto pieno upe,

varpo skambesio aidą sniego atspalvio bažnyčios aikštėje,

ir baltas krintančias snaiges manam katinukui Spindulėliui prieš akis.

d4859f69a68cd854e0aac9465fe0804b

Imperatorė

Jai besimėgaujant raudonų rožių žiedlapių,

pieno,

medaus

ir oro vonia dingteli mintis – aš esu pilnutinė – laiko patikrinta ir savus vakarus leidžiu kartu su tavimi.

Rankos pirštus puošia du žiedai su karneolio ir labradorito akutėmis

–  aš esu tikra, rastų namų mentalitetas priešingas man, bet brandus –  sulaukiau lemties skambučio į duris apie meilę.

Laikas eilėje turi atspindėti rudens pradžią, bet kvepia vieta, kur visus metus vasara, po kojomis driekiasi minkšto smėlio paplūdimys.

Sulaukus pilnametystės saulės šviesa į rusvus plaukus įpaišė gelsvas sruogas ir jai padovanojo naują vardą Manuela.

Gyvenimiškos pamokos, mago triukai, žynės įžvalgos jai leidžia nuspėti ateitį vieną sekundę po dabarties.

Tikros raganos korta krinta tik moteriai ir tik apie ją.

faerie-empress

Dykuma

Vakarų saulės spinduliai,

rytų vėjo dvelksmas

mano įsivaizduojamoje,

niekada nematytoje

Arabų kraštų dykumoje

pranašauja karo lauko vežėčias kelyje iš praeities į ateitį.

Jauna graži moteris susikrovusi savą sidabrą, šilką ir mirą į juodos odos rankinę palieka savus tėvų namus ir iškeliauja savos laimės vejama į rytus.

Dykumoje vėjui plaikstant ilgus juodus plaukus pameta savą naivumą ir tavas abejones.

Skaisčiai saulei kepinant odą prisimena ateitį – nakties šydas slepiantis pranašiškus sapnus.

Karštame smėlyje palieka pėdsakus ir stoja į visagalio laiko vietą.

99f9928e1837e3e910c6e8ef6193324a

Jos užrašai

Jauna graži moteris rašo taip, kaip nori galvoti:

apie savus septynių orchidėjų namus,

apie savą laimę pabarstytą mylimų žmonių širdelių Konfeti,

apie savą gėlėtą puodelį su ąsele kas dieną kvepiantį tai mėtų, tai jazminų ir vėl mėtų arbata,

apie savą kamerinį gyvenimą – tavo – mano,

apie mažus norus išsipildančius didelėmis svajonėmis,

ir apie juodą kiemo katę neperbėgusią kelio man, o leidusią kelią perbėgti jai pačiai.

0a7b9c0598dd4f7606146ed3a6147ca1